Šis šokis pavadintas “pasišokinėjimo” pavadinimu. Iš italų kalbos išvertus salto reiškia “šuolį” arba “pasišokimą”. Jau nuo XIV a. Italijoje ir Burgundijoje saltarello tipo šokiai būdavo šokami prastuomenės ir kilmingųjų tarpe. XV a. gyvenęs choreografas šį šokį aprašo, kad “jis buvo šokamas poromis, dažniausiai kaimuose, miestuose ar net dvaruose, dažniausiai be pabaigos, pobūvio gale”. Ikonografinuose šaltiniuose yra aptinkama keletas vaizdinių, kada pora šoka arti vienas kito, o vyras laiko pakelės ranką po kuria sukasi moteris. Kitame šaltinyje matomas vaizdas, kada vyras aplink moterį šokinėja darydamas įspūdingo dydžio šuolius į viršų. Tai tipinis šio istorinio šokio veiksmas.

Kitas XVI a. choreografas Cornanzo apibūdina, kad tai pats linksmiausias šokis iš visų šokių. Jį dažnai priskirdavo galiardoms (linksmi ir šuoliukais pasižymintys renesanso tipo šokiai). Šis šokis kilo iš kaimo šokių ir buvo populiarus daugiau nei 200 metų valstiečių, miestiečių ir kilmingųjų tarpe.